Irkluotojai sezoną baigė kaip čempionai

“Lietuvos žinios”

No. 218 (10647)


 

 

2003.09.18 Dalius MATVEJEVAS

Egidijui Balčiūnui (kairėje), Alvydui Duonėlai (dešinėje) ir treneriui Mykolui Rudzinskui pasaulio čempionatas JAV kainavo daug nervų.

Į Lietuvą grįžę pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionate aukso ir bronzos medalius iškovoję lietuviai Alvydas Duonėla ir Egidijus Balčiūnas sezoną jau baigė. Pabaiga buvo sunki kaip niekada. "Dar pora tokių savaičių kaip pasaulio čempionate ir pražilčiau", - neabejojo Duonėla.

27 metų Alvydas Duonėla ir 28 metų Egidijus Balčiūnas JAV vykusiose varžybose 200 metrų distancijos pasaulio čempionais tapo trečią kartą iš eilės. Olimpinėje 500 metrų distancijoje lietuviai iškovojo bronzos medalius.

Negandos nepalaužė

"Prieš tą didelę sėkmę buvo daug mažų nesėkmių, - grįžęs į Lietuvą pasakojo Balčiūnas. - Mano irklas JAV pasiekė sulūžęs, Alvydui jis lūžo 200 metrų rungties pusfinalyje. Galima sakyti, kad tik per stebuklą patekome į finalą. Irklas lūžo pačiame starte, tačiau raginau irkluoti ir padėjau Alvydui. Labai šaunu, kad 500 metrų distancijoje iškovojome kelialapį į Atėnų olimpines žaidynes. Finišavome treti, o bronzos medalio dar neturėjome savo kolekcijoje. Prieš finalą mūsų tikslas buvo kelialapis į Atėnus. Kova, ryžtas parodė, ką galime. Mes turime medalius, o kai kurie pajėgūs varžovai liko be jų".

"Pabaiga labai gera, bet viskas kainavo labai daug nervų, - pritarė Duonėla. - Jei taip būtų toliau, pražilčiau per porą savaičių. Galiu išvardyti daugybę nemalonių įvykių, kurie anksčiau nebuvo nutikę. Atvykome į JAV, bet pasimetė bagažas. Tad kitą dieną pražuvo rytinė ir vakarinė treniruotės. Visi varžovai treniruojasi. Mums jau blogai psichologiškai. Kitą dieną pristatomi daiktai, nuvažiuojame prie kanalo ir paaiškėja, kad sulūžęs Egidijaus irklas. Jis paėmė mano atsarginį irklą, nors tas jam netinka. Nervai ima, viskas blogai. Po savaitės atvežė jam naują irklą, viskas lyg ir normalu, bet prasideda dopingo kontrolė. Atrodo, nieko čia nėra neįprasto, tačiau vis tiek trikdo treniruotę. Prasideda varžybos. 500 metrų pusfinalyje gauname pačius stipriausius varžovus. Buvau nusiminęs, maniau, kad į finalą patekti bus neįmanoma. Laimei, tą barjerą pavyko įveikti. Paskui nė iš šio, nė iš to man pradėjo skaudėti nugarą. Nugarą surakino, negalėjau judėti. Leido į nugarą vaistus, bet mažai ką padėjo. Latvių masažuotojas darė manualinę terapiją, padėjo visi, kas tik galėjo. Visi aplinkui mus užjautė dėl tokios nesėkmių gausybės. Kai nugara lyg ir aprimo, tada pačiame 200 metrų pusfinalio starte lūžo mano irklas. Stoviu, neviltis, bet Egidijus ragina kovoti iš paskutiniųjų. Visi jau nuplaukė, mes paskutiniai, o 200 metrų distancijoje startas yra svarbiausias. Visi žiūrovai susiėmę už galvų, nes komentatorius prieš tai pranešė, kad startuoja pasaulio čempionai. Na, šiaip taip pasivijome varžovus ir vos vos patekome į finalą. Visi manė, kad esame prastos formos, nors jaučiau, kad galime laimėti medalį. Vakare man sukonstravo naują irklą ir 500 metrų finale pavyko neblogai pasirodyti. Šiek tiek pritrūko poilsio po vienviečių varžybų (Duonėla 500 metrų vienviečių baidarių finale užėmė 5 vietą - aut.). Tačiau po tokių negandų, manau, kad pasiektas rezultatas yra labai geras. Šis pasaulio čempionatas mums buvo pats sunkiausias".

Duonėla iškovojo kelialapį į Atėnų olimpines žaidynes ir vienviete baidare. Tačiau kol kas neaišku, ar olimpiadoje šioje rungtyje startuos pats, ar perleis šią teisę kuriam nors kitam lietuviui. "Yra dar metai laiko, - šypsojosi irkluotojas. - Gal labai geros formos tuomet bus Romas Petrukanecas (200 metrų finale finišavo devintas - aut.) arba Egidijus. Žiūrėsime. Noriu Atėnuose iškovoti medalį, ir ne pačios žemiausios prabos".

Medalių - pusei krepšinio rinktinės

Irkluotojus Vilniaus oro uoste pasitiko tik keliolika žmonių, tarp jų įvairių sporto organizacijų atstovai, Seimo narys Gediminas Jakavonis. Šis sutikimas nė iš tolo nepriminė daugiatūkstantinių minių, kurios sveikino Europos čempionais tapusius krepšininkus. "Žinojome, kad čia bus tik artimiausi žmonės, kuriems rūpi sportas ir kurie supranta, ką iškovojome, - sakė Balčiūnas. - Skaitydami laikraščius matėme, kad krepšininkams skiriami visi pirmieji puslapiai, o mes - paskutiniuose. Tačiau tai yra irklavimas - juodas sportas".

Sportininkas juokavo, kad pasaulio čempionatuose jų iškovotų aukso medalių jau užtektų pusei krepšinio rinktinės.

"Krepšinis yra krepšinis, Lietuvos religija, - šyptelėjo Duonėla. - Žinojome visus krepšininkų rezultatus, nes JAV mus palaikė apie 30 vietos lietuvių. Jie ir pasakydavo. Dar nė viename pasaulio čempionate mūsų nepalaikė tiek aistruolių. Kai pranešdavo komentatorius, kad startuoja lietuviai, tribūnos ošdavo. Lietuviai užgožė visus. Po varžybų surengėme vakarėlį restorane, pabendravome su tautiečiais".

Pasaulio čempionai šį sezoną jau baigė, o vėl treniruotis pradėti žada lapkričio arba gruodžio mėnesį.