Rašinio autoriai: Vilniaus Baidarių/Kanojų Irklavimo klubas

Redagavo: BaidareW

3. Lietuviai

     Lietuvoje pastaruoju metu jaučiamas baidarių-kanojų irklavimo pakilimas. Per paskutinius keletą metų lietuviai laimėjo daugybę medalių įvairaus rango varžybose. Lietuvos sprtininkai tarptautinėje arenoje priskiriami elitinei šalių grupei. Tai matyt verčia mūsų sporto federacijos atsakingus žmones į pasaulio ir europos čempionatus deleguoti tik pačius stipriausius sportininkus. Taip, kad ir šį sykį į pasaulio čempionatą vyko tik 9 sportininkai. Po ilgos pertraukos kanojininkai savo skaičiumi aplenkė baidarininkus: 5 kanojininkai ir 4 baidarininkai. Deja pasaulinė tendencija vis dar išlieka: kanojininkų žymiai mažiau nei baidarininkų. Tad Lietuviškos tendencijos galbūt duos gražų pavyzdį kitom šalim.
Pradėti kalbėti apie varžybų rezultatus kogero turėtume nuo mūsų didžiausių autoritetų irklavime: Alvydo Duonėlos bei Egidijaus Balčiūno. Jie rungtyniavo neolimpinėje 200m ir Olimpinėje 500m distancijoje. Džiugu, kad abiejose rungtyse pasirodė labai sėkmingai, laimėti sidabro bei bronzos medaliai. Žinoma, visi norėjo aukso, bet kas jo nenori..? Iki pirmos vietos 200m nuotolyje trūko 0.024s. Net foto finišo nuotraukoje sunkiai galima įžiūrėti jugoslavų Zorčiaus ir Filipovičiaus pranašumą. Ketvirtą kartą iš eilės pasaulio čempionais tapti nepavyko. Daugelis, net išmanantys mūsų sportą žmonių kalba, kad pralaimėti jugoslavams neleistina. Nereikėtų pamiršti, kad jie Zagrebe po pasisekimo Europos čempionate 200m nuotolyje (laimėjo bornzą, mūsiškiai liko 4), rungtyniavo tik šioje rungtyje. Asmeninėje O.Filipovičiaus kolekcijoje yra medalių ir iš Pasaulio ir iš Europos čempionatų. Tad jugoslavų pergalė neturėtų stebinti. Treti šioje distancijoje liko lenkai: M.Tvardovskis ir A.Wysockis. Wysockis prieš 11 metų piremą kartą tapo pasaulio čempionu kaip tik šioje valčių klasėje. Tad lietuviams galima palinkėti tokio pat sportinio ilgaamžiškumo. O patys tituluočiausi finalo dalyviai vokiečiai Rauche-Wyskoteris išvis nepakliuvo į prizininkų gretas.
Gryžtant prie jugoslavų galima paminėti jų fizinius duomenis, abudu yra 195cm ūgio ir sveria po 95kg. Tiems kurie sako, kad mūsų žvaigždės turi per daug raumenų ir per daug svorio, tegu atkreipia į tai dėmesį. Alvydas per varžybas svėrė 88, o Egidijus 87kg.
Netgi didesnis triumfas lietuvių sportininkų, o tuo pačiu ir sirgalių laukė Olimpinėje 500m distancijoje. Dvivietė baidarė iškovojo bronzos medalius. Šis laimėjimas dar malonesnis žinant apie Alvydo nugaros traumą. Šios pergalės nežiūrint traumų įrodo, kad mūsų irkluotojai yra fenomenalios asmenybės! Po šio čempionato Egidijaus ir Alvydo pasaulio čempionatų medalių kolekcijoje yra po 7 medalius!!! Po tris aukso, 2 sidabro ir po du bronzos.
     32-iejų metų Romas Petrukanecas kaip ir prieš mėnesį vykusiame Europos čempionate 4-as. Iki bronzos pritrūko tik 0.11, o iki sidabro 0.15s tad tik čempionu tapęs ispanas buvo nepasiekiamas, o sidabras su bronza galima sakyti išslydo iš rankų.. 200m rungtyje finaluose visada būna įnirtingos kovos, tad ir šį kartą nebuvo kitaip: antrą ir šeštą vietas teskyrė 0.22s. Tad nusiminti dėl Romo rezultato tikrai nederėtų. Sportininkų žargonu kalbant, šį kartą teko pasitenkinti mediniu medaliu.. Žinoma, aukšti paskutinių metų sprinto rezultatai iš Romo leidžia tikėtis medalių ateinančiuose Pasaulio bei Europos čempionatuose.
Varžybas pradėjęs 25-erių Vytautas Vaičikonis, startavo Olimpinėje 500m rungtyje baidare vienviete. Beje, šioje rungtyje dalyvavo daugiausiai sportininkų - net 57 šalių atstovai. Vytautas laimėjęs atrankinį pusfinalyje turėjo pripažinti būsimo pasaulio čempiono australo A.Bagalėjaus bei ruso A.Škiotovo pranašumą. Tad į finalą patekti nepavyko, kadangi šią teisę užsitikrino tik pirmi du sportininkai. Iki finalo kaip ir Europos čempionate trūko labai nedaug 0.15s. Šis mažytis laiko tarpas lėmė, kad Vytautas liko 13, kadangi B finale jis finišavo ketvirtas. Turbūt negėda pasakyti, kad už jo nugaros liko 44-ių šalių sportininkai.
     Vytauto atvejis parodė, kiek kainuoja pačios smulkiausios klaidos. Tuo dar skaudžiau įsitikino mūsų kanojinkai irklavę 200m nuotolį keturviete. Bet apie viską iš pradžių: dvi kanojų dviviečių įgulos: Ž.Miasniankinas (22-iejų) ir K.Rėksnys (31-ienerių) bei R.Labuckas (21-ienerių) ir T.Gadeikis (20-ies) per Lietuvos čempionatą, kurios buvo atrankos varžybos į rinktinę, tiek prisilianktyniavo, kad atranką laimėję Labuckas ir Gadeikis, per vėliau vykusias Europos jaunimo ir suaugusių čempionatus pasirodė jei ne silpnai tai bent jau ne pagal savo galimybes. To pasekoje federacija nusprendė kanojininkų nevežti į Zagrebą.. Tačiau taip jau būna, kad žmonės ir tame tarpe sportininkai, pasiekę dugną, sugeba nepasiduoti ir rasti savyje jėgų. Taip atsitiko ir mūsų kanojininkams. Treneriai pasitarę nusprenė iš šių keturių žmonių sudaryti keturvietę. Kadangi iki čempionato buvo likusios tik pora savaičių, kanojininkai turėjo labai mažai laiko ruoštis keturviečių lenktynėms. Valtyje jie kartu padarė vos kelias treniruotes, bet ir jū užteko, kad vaikinai pajustų vienas kitą - susiirkluotų.
     Atrankinio plaukimo išvakarėse peržiūrėję starto protokolus vaikinai didelio optimizmo nerodė, perdaug tituluotų įgulų dalyvavo jų plaukime: rusai, baltarusiai, čekai, o į finalą patenka tik trys pirmos įgulos. Po atrankinio plaukimo, vakare, rusai - šios rungties pasaulio čempionai, mūsiškių baidarininkų klausinėjo, kas tai perketurvietė. Ir klausinėjo ne be reikalo, lietuviai laimėjo plaukimą,aplenkė rusus ir kitas stiprias įgulas. Finalas mūsų kanojininkams turbūt įsiminė visam gyvenimui, deja ne iš gerosios pusės.. įveikus 170m priekyje irklavo rusai, antri atsilikinėdami keletą centimetrų lietuviai ir daugiau nei pusmetrį baltarusiai. Iki medalių buvo like vos keli yriai..deja, mūsiškiai nesugebėjo išlaikyti tiesaus valties kurso ir likus vos keliems metrams iki finišo buvo priversti stabdyti valtį, kitu atveju ji būtu išplaukusi į kitą takelį, o tada tik diskvalifikacija. Vienintelė klaida sutrukdė mūsiškiams pasiekti taip trokštamus medalius, vienintelė klaida! Bet tai yra sportas tai yra 200m..čia klaidų daryti negalima, laimi tie kurie neklysta.
     500m lenktynėse ta pati kanojos keturvietės įgula buvo 8-a. Į kanojų dviviečių finalą 200m nuotolyje taip pat buvo pakliuvę Labuckas su Gadeikiu, bet šia distanciją paaukojo, kad visas jėgas galėtų atiduoti iškart po to sekančiai keturvietei.
Vienviete kanoja Lietuvai atstovavo 20-metis J.Šuklinas. Pasaulio jaunių čempionas olimpiniame 500m nuotolyje liko 15-as, bet žinant jo galimybes, galima sakyti, kad tai neparodo jo meistriškumo. Kadangi 200m nuotolyje pateko į finalą kur liko 7-as. O Pasaulio taurės etape dalyvavo finale ir 500m nuotolyje.Tai juk nemenkas rezultatas, o jei dar priminti, kad jam tik 20 metų! Paklauskite Alvydo ar Egidijaus, kaip jie irklavo dvidešimties. Šuklino rungtyniavimą galima vertinti teigiamai, ne dešimtukui, bet tikrai ne žemiau aštuonių. Jis pirmas nepriklausomos Lietuvos kanojininkas vienvietininkas, rungtyniavęs pasaulio čempionato finale!
     Apibendrinant: išviso lietuviai dalyvavo 7 rungčių finale, o kai kam iki finalo trūko akimirkos. NIEKADA per visą LIETUVOS baidarių-kanojų 120-ies metų egzistavimo istoriją tiek valčių nedalyvavo Pasaulio čempionatų finaluose. Drąsiai galime teigti, kad Lietuvos b/k irklavimas yra pakilime, tikėkimės, kad ilgai čia ir užsibus. Tai žinoma lems ir didelis trenerių bei sportininkų darbas.
 

Laukite tęsinio..