Rio 2016 logo 1024x768

K2 200m A. Lankas - E. Ramanauskas - 3v

K2 1000m R. Nekriošius - A. Olijnik  - 5v

K1 200m Ignas Navakauskas - 9v

C1 200m Henrikas Žustautas - 11v

Baidarių ir kanojų irklavimas – kas tai?

     Apie irklavimą girdėjęs yra kiekvienas, bet tik nedaugelis galėtų išvardinti visas jos rūšis. Ne vienam turbūt teko vasarą išbandyti turistinį žygį baidarėmis, bet tikrai ne kiekvienas žino kas tai yra baidarių ir kanojų irklavimas (b/k) sportinėse varžybose ir kaip tai daroma. Kadangi BKI.LT svetainė skirta baidarių ir kanojų irklavimo sportui, tai ššiuo svetainės skyreliu norima kiek įmanoma paprasčiau paašiškinti kokia tai sporto ššaka, kokie jos ypatumai.

     Visų pirma, b/k  irklavimas - tai olimpinė sporto ššaka, kuri kaip oficiali olimpinė rungtis olimpiadų programoje yra nuo 1936 metų, kai Berlyno olimpinėse žaidynėse baidarininkai ir kanojininkai išsidalino pirmuosius olimpinius medalius.
    B/k irklavimo varžybos vykdomos “lygiame” vandenyje (todėl angliškai mūsų sportas vadinamas flatwater) – ežeruose, nesrauniose upėse (dažnai jų senvagėse), kanaluose ir pan., tuo b/k skiriasi nuo baidarių ir kanojų slalomo.
    Aiššku, ežeruose ar upėse galime pamatyti irkluotojus irkluojančius įvairias valtis. Tai kaip gi atskirti b/k irkluotojus nuo kitų irkluotojų? Pats b/k pavadinimas sako, kad b/k sportininkai irkluoja dviejų tipų valtis: baidares ir kanojas. Galime netgi teigti, kad tai du visiškai skirtingi sportai sujungti į vieną patogumo dėlei, kadangi varžybų metu naudojamos visiškai identiškos sąlygos . Vienvietės baidares bei kanojos yra apie 5,20 m ilgio bei apie 50 cm (plačiausioje vietoje) pločio. Kanojos yra ženkliai siauresnės nei baidarės. Plotis yra neribojamas nors dar ne taip senai plotis buvo standartinis ir negalėjo būti kitoks. Paprastai daromos kuo siauresnės valtys, bet žinant skirtumus tarp sportininkų galime sutikti įvairaus pločio inventorių. Sportines baidarės bei kanojos š šiuo metu dažniausiai yra plastikinės (anglies pluoštas, plastikas bei kiti kompenentai),  nors anksčiau daugiausia buvo lenktyniaujama medinėmis danų gamybos valtimis. Panaši situacija ir su irklais: medinius irklus pakeitė plastikiniai kurie vis keitėsi (medžiagos, forma) ir tapo tuo ką turime šiandien.
    Kanoja – tai valtis, kurios virššus uždengtas tik pačiame valties priekyje (vienvietėje apie 70 cm), o likusi virššutinė valties dalis yra atvira. Baidarė yra uždaresnė - virššus yra nedengtas tik toje vietoje, kuri skirta sėdėti irkluotojui. Pateiktose nuotraukose galite išvysti visų tipų valtis kokios tik yra mūsų sporte. Verta paminėti, kad dar nesenai moterys irkluodavo tik baidarėmis, tačiau dabar moterys jau irkluoja kanoja bei rungtys įtrauktos į Pasaulio bei Europos čempionatus. Taip pat spėjama, kad yra planų moterų kanojų irklavimą įtraukt į Olimpines žaidynes.
 
Baidarė vienvietėKanoja vienvietė
 K1 - baidarė vienvietė                                                                        C1 - kanoja vienvietė
 
Baidarė dvivietė Kanoja dvivietė
 K2 - baidarė dvivietė                                                                         C2 - kanoja dvivietė
 
Baidarė keturvietė  Kanoja keturvietė
K4 - baidarė keturvietė                                                                       C4 - kanoja keturvietė
 
    Skiriasi ne tik pačios b/k valtys, bet skirtingas ir pats jų irklavimas. Atskirti irkluojantį kanojininką nuo baidarininko yra labai paprasta:
1. kanojininkai irkluoja priklaupę ant vieno kelio ir yrį irklu daro tik išš vienos valties pusės. Kanojininko irklas yra vienos menties. Irklo pagalba kanojininkas ne tik iriasi į prieki, bet tuo pačiu ir vairuoja kanoją, kadangi pati valtis vairo neturi;
2. baidarininkai irkluoja sedėdami ir yrius daro išš abiejų valties pusių Baidarininko irklas yra dvieju menčių, kurių plokšštumos viena kitos atžvilgiu sudaro iki 90 laipsnių kampą, todėl po yrio viena ranka baidarininkas turi pasukti irklą, kad ir kita mentimi “užkabintu” vandenį. Baidarė vairuojama kojomis valdomu vairu, vairas įtaisytas pačiame valties gale.
   Skirtingai nei akademiniame irklavime b/k irklai nėra pritvirtinti prie valčių. Be to, akademiniame irklavime irkluotojai sedi valtyje nugara į judejimo krypties pusę ir finiššo liniją kertą nugara.
   Varžybose sportininkai lenktyniauja vienvietėmis, dvivietėmis bei keturvietėmis baidarėmis ar kanojomis. Vienvietė baidarė sutrumpintai žymima K-1, dvivietė – K-2, keturvietė – K-4, o kanojos atitinkamai – C-1, C-2, C-4. 
    B/k varžybos pagrinde vyksta 200 m, 500 m ir 1000 m distancijose, nes pasaulio čempionatuose varžomasi būtent ššiose distancijose. Olimpinių žaidynių programoje yra tik 500 m ir 1000 m nuotoliai. Varžybų trasą paprastai sudaro 9 bujais (burbulai plaukiojantys vandens paviršišuje) atskirti vandens takai ir užplaukimą laimi tas irkluotojas, kurio valties nosis pirma kerta finiššo liniją. Rimtose tarptautinese  b/k varžybose jau neapsieinama be fotofiniššo, nes sportininkus dažnai skiria tik ššimtosios sekundės dalys ir kartais net visos 9 valtys “sutelpa” į vieną sekundę (ypač 200 m distancijoje).
     Vykdomos b/k varžybos ir kitose neolimpinėse rungtyse. Pasaulyje ganėtinai populiarus irklavimas maratonuose kur varžomasi 35 km (suaugusieji) ir 22 km (jaunimas) distancijose. Kadangi  anksčiau 10 km distancija buvo Pasaulio čempionatų programoje, tai Lietuvoje ir kitose šalyse nuo tų laikų teberengiamos varžybos šiame nuotolyje. Siekiant pritraukti kuo daugiau žiūrovų vykdomos ir irklavimo estafetės. Šiuo metu dažniausiai daromos išmitinai trumpų nuotolių estafetės 4x100m ar 4x200m, rečiau daromos mišrios valčių estafetės 3x200m ar 3x100m.
 

Baidarių ir kanojų irklavimo prieššistorė 

 
Baidarės

     Dabartines baidarės yra kilę išš eskimų naudotų valčių, kuriomis eskimai medžiojo bei žvejojo. Vėliau ššios valtys buvo išštobulintos Grenlandijoje. Anglai pirmieji Europoje pradėjo irkluoti tokio tipo valtis ir tai buvo 19-to amžiaus pabaigoje. Vėliau baidares “atrado”š šveicarai ir vokiečiai. Pačioje pradžioje euopiečių baidarės kaip ir eskimų buvo padarytos išš tokių pat medžiagų – gyvūnų kaulų ar medienos aptrauktos oda. Veliau baidarės buvo po truputi tobulinamos siekiant, kad jas butu lengviau transportuoti bei irkluoti.

Kanojos

     Kanojos tipo valtis kaip transporto priemonė praeityje buvo naudojama kelių civilizacijų. Tačiau kanojos kilmės vieta paprastai yra laikoma Kanados rytinė pakrantė, kur tokio tipo valtis buvo naudojama medžioklei, žvejybai bei įmonių ir paššto pervežimui. Vėliau, atvykėliai į Ameriką pradėjo naudoti tokio tipo valtis keliauti naujojo kontinento upėmis bei ežerais. Europoje vieni pirmujų kanojas pradejo naudoti ir tobulinti anglai.
 

 Baidarių ir kanojų  sporto istorija 

 
     B/k sportas populiarėti pradėjo Europoje 19-to amžiaus pabaigoje. Vėliau ėmė steigtis vis daugiau regioninių ir nacionaliniu asociacijų bei federacijų, o 1924 metais buvo įsteigta Tarptautinė baidarių-kanojų Federacija (ICF). Tais pačiais metais keletas baidarių dalyvavo Paryžiaus Olimpiadoje kaip parodomoji sporto ššaka, o 1936 metais, kaip jau buvo minėta, Berlyno Olimpiadoje buvo b/k irklavimo kaip olimpinės sporto ššakos debiutas. ŠŠioje olimpiadoje dalyvavo 20 valstybių b/k atstovai. Dabartiniuose Pasaulio čempionatuose dalyvau per 90 šalių ir šis skaičius vis didėja.
 
       Pirmosios kanojos  dar vadinamos luotais dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo Jotvingių krašte 15- 16 amžiaus luotą skrodusį  Nemuno vandenis šiandien galima pamatyti Liškiavoje Domininkonų vienuolyno bažnyčios rūsyje.  Daugiau apie luotus http://lt.wikipedia.org/wiki/Luotas Taip pat panašių  luotų tik bukesniais priekiais be „kėdutės“ yra rasta Žemaitijoje- Platelių ežere.
 
Originalus jotvingių luotas
 
Žemaitiškas luotas be sėdimų pakylų.

Tags: baidarių ir kanojų irklavimas, sprintas

SpausdintiEl. paštas